Vienas didžiausių skirtumų tarp sauso ir tradicinio skiedinio yra tas, kad sausas skiedinys modifikuojamas nedideliu kiekiu cheminių priedų. Vieno priedo pridėjimas prie sauso miltelių skiedinio vadinamas pirminiu modifikavimu, o dviejų ar daugiau priedų pridėjimas – antriniu modifikavimu. Sauso miltelių skiedinio kokybė priklauso nuo teisingo komponentų parinkimo ir įvairių komponentų derinimo bei derinimo. Kadangi cheminiai priedai yra brangesni ir daro didesnę įtaką sauso miltelių skiedinio savybėms, todėl renkantis priedus, pirmenybė turėtų būti teikiama priedų kiekiui. Toliau pateikiamas trumpas cheminių priedų – celiuliozės eterio – parinkimo metodo įvadas.
Celiuliozės eteris dar vadinamas reologinių savybių modifikatoriumi – priedu, naudojamu šviežiai sumaišyto skiedinio reologinėms savybėms reguliuoti, ir naudojamas beveik visų rūšių skiedinyje. Renkantis jo rūšį ir dozę, reikėtų atsižvelgti į šias savybes:
(1) Vandens sulaikymas skirtingose temperatūrose;
(2) Tirštinimo efektas, klampumas;
(3) Konsistencijos ir temperatūros ryšys bei elektrolito įtaka konsistencijai;
(4) Eterifikacijos forma ir laipsnis;
(5) Skiedinio tiksotropijos ir pozicionavimo gerinimas (tai būtina skiediniui, dažomam ant vertikalių paviršių);
(6) Tirpimo greitis, sąlygos ir tirpimo išsamumas.
Be celiuliozės eterio (pvz., metilceliuliozės eterio) į sausą miltelių pavidalo skiedinį, galima pridėti ir polivinilrūgšties vinilo esterio, t. y. antrinės modifikacijos. Skiedinyje esantys neorganiniai rišikliai (cementas, gipsas) gali užtikrinti didelį gniuždymo stiprumą, tačiau mažai veikia tempimo ir lenkimo stiprumą. Polivinilacetatas cemento akmens porose suformuoja elastingą plėvelę, todėl skiedinys gali atlaikyti dideles deformacijos apkrovas ir pagerinti atsparumą dilimui. Praktika įrodė, kad į sausą miltelių pavidalo skiedinį įdėjus skirtingus metilceliuliozės eterio ir polivinilrūgšties vinilo esterio kiekius, galima paruošti plonasluoksnį tepimo plokščių klijavimo skiedinį, tinkavimo skiedinį, dekoratyvinio dažymo skiedinį ir mūro skiedinį akytojo betono blokeliams bei savaime išsilyginantį skiedinį grindų liejimui ir kt. Sumaišius šiuos du skiedinius, galima ne tik pagerinti skiedinio kokybę, bet ir gerokai padidinti statybos efektyvumą.
Praktiškai, norint pagerinti bendras eksploatacines savybes, būtina naudoti kelių priedų derinį. Yra optimalus priedų atitikimo santykis. Tinkamas dozavimo diapazonas ir santykis gali pagerinti skiedinio eksploatacines savybes įvairiais aspektais. Tačiau, naudojant atskirai, modifikuojantis poveikis skiediniui yra ribotas, o kartais net neigiamas poveikis, pavyzdžiui, pridėjus vien celiuliozės, padidėja skiedinio sanglaudumas ir sumažėja delaminacijos laipsnis, tačiau skiedinio vandens sunaudojimas padidėja, o jis lieka skiedinyje, todėl labai sumažėja gniuždymo stipris. Sumaišius su orą įtraukiančia medžiaga, skiedinio stratifikacijos laipsnis gali būti gerokai sumažintas, o vandens sunaudojimas taip pat labai sumažėja, tačiau dėl didesnio oro burbuliukų kiekio skiedinio gniuždymo stipris linkęs mažėti. Siekiant kuo labiau pagerinti mūro skiedinio eksploatacines savybes ir tuo pačiu metu nepakenkti kitoms skiedinio savybėms, mūro skiedinio konsistencija, sluoksniavimas ir stiprumas turi atitikti projekto reikalavimus ir atitinkamas technines specifikacijas. Tuo pačiu metu nenaudojama kalkių pasta, todėl taupant cementą, aplinkos apsaugą ir kt., būtina imtis visapusiškų priemonių, kurti ir naudoti kompozicinius priedus vandens mažinimo, klampumo didinimo, vandens sulaikymo ir tirštinimo bei oro įtraukimo plastifikavimo požiūriu.
Įrašo laikas: 2023 m. gegužės 8 d.